Dešinėje Vištytis - Kybartai kelio pusėje, 1 kilometras nuo Vištyčio miestelio stovi šeštas pagal dydį Lietuvoje riedulys – Vištyčio akmuo. Akmens aukštis - 4 metrai, plotis - 5 metrai, ilgis – 7 metrai. Vištyčio akmuo išsiskiria savo neįprasta forma: viršuje riedulys turi apie 90 cm ilgio, 75 cm pločio ir 40 cm gylio lovio pavidalo įdubimą, kuris vadinamas Velnio pėda. Akmens įdubimuose susirenkančio kritulių vandens gydomosiomis galiomis ir dabar daug kas tiki. Riedulio paviršiuje yra matomi keli įtrūkimai (viršuje išilgai, šiauriniame šone vertikaliai ir kt.), keliose vietose jis nuskaldytas. Apatinė akmens dalis buvo atkasta tvarkant greta esantį kelią.
Šis didžiulis ledyninės kilmės riedulys yra netaisyklingos formos, o žiūrint nuo kelio panašus į kažkokio milžiniško žvėries kūną su truputį įlinkusia nugara ir baisia galva. Manoma, kad senovėje šis akmuo buvęs senosios lietuvių tikybos aukuras. XVIII a. Vištyčio bažnyčios dokumentuose jis vadinamas Švenčiausios Trejybės akmeniu. Apie 1800 metus ir vėliau per Kryžiaus dienas iš Vištyčio prie šio akmens pasimelsti ateidavusi tikinčiųjų procesija. Vietiniai gyventojai akmenį labai gerbė. Akmens garbei Vištyčio centre 1997 m. pastatyta skulptūra, sukurta pagal akmens atsiradimo legendą, simbolizuojančią gėrio pergalę prieš blogį. Šios skulptūros autorius A. Sakalauskas.
Atsiliepimai