Patekti į požemius laisvai bet kuriuo metu negalima. Norint pavaikščioti istorija alsuojančiuose rūsiuose, reikia tartis su bendruomenės pirmininku Vitu Katkevičiumi, kurio kontaktai yra nurodyti aukščiau.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų. Kokia buvo tikroji šio gražiai ir tvirtai iš raudonų plytų suręsto tunelio paskirtis, taip pat tik spėliojama. Gal tai buvo susieta ir su didžiųjų valdovų saugumo reikalais. Juk čia pat buvo depas, kuriame stovėdavo rusų caro garvežys su vagonais, pritaikytais važiuoti Vokietijos bėgiais.
Daug metų didžiulis požemis nebuvo naudojamas ir laikytas užrakintas. Pirmą renginį 2009 m. čia organizavo Pasaulio kybartiečių draugija, minėdama Kybartų įkūrimo 90-metį. Tuomet į koncertą ir parodą rinkęsi svečiai į požemius turėjo lįsti pro sienoje išgriautą skylę ir lipti kopėtaitėmis.
Prieš keletą metų iniciatyvą rūpintis požemiais perėmė Kybartų miesto bendruomenė. Pernai kybartiečiai pasidarbavo iš peties. Kad požemių lankytojams būtų patogiau, bendruomenė praplatino ertmę sienoje, įrengė patogius laiptus iš plytų. Prieangyje sukabintos nuotraukos, pasakojančios požemių atkasimo istoriją, kabo išdrožta lenta, informuojanti, jog čia kadaise buvo prekių sandėliavimo rūsys.
Bendruomenės iniciatyva į požemį veda ne tik patogūs laiptai. Daugiau nei du mėnesius kartu su gyventojų užimtumo didinimo programoje dalyvaujančiais žmonėmis V. Katkevičius dailino, tinkavo prieangį, vežė šiukšles, plytgalius, klojo takus. Tiesa, požemiuose dar teks padirbėti, nes čia likę žemių, kurios, susikaupus drėgmei, tapo dumblu. Bendruomenė planuoja rūsius išvalyti, kad po kojomis liktų plytų grindinys.
Atsiliepimai