Šiandien, Šūkliai, su gausiais gamtos, kultūros ir istorijos paveldo objektais yra išskirtinė vietovė Sūduvos lygumų kraštovaizdyje.
Šūkliai pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėti 1595 m. rugsėjo12 d. Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto Vazos (1566 – 1632) privilegijos rašte J. Vyšniauskui ir jo žmonai G. Bankovskai. Šis faktas įamžintas ant 2014 m. pastatyto granitinio atminimo ženklo – kryžiaus, skirto Šūklių ir Gustaičių gyventojams atminti, postamento. Čia paminimas ir įdomus faktas, kad 1901 metais Šūkliuose gyveno net 757 gyventojai.
Gamtiniu požiūriu Šūkliai įdomūs tuo, kad per gyvenvietę teka, dėl buvusio vandens malūno, labai išplatėjusi upė Šeimena. Į rytus nuo gyvenvietės yra Šeimenos ir Širvintos santaka. XIX a. Širvintos aukštupys buvo atskirtas nuo Širvintos upės. Padarius upės perkasą ties Alvitu, Širvinta buvo nukreipta į kairį Šeimenos intaką Vailiškį. Prie minėtos santakos yra bent dviejų medinių tiltų liekanos, menančios apie kažkada labai svarbų vieškelį Alvitas (Paširvintis) – Kudirkos Naumiestis (Vladislavovas) – Širvinta (Prūsija). Šių upių užliejamose krūmais apaugusiose pievose mėgsta dienas leisti elniai. Už vieno kilometro į šiaurę nuo Šūklių yra Gustaičių ežeras. Tai buvusios dvaro plytinės molio karjeras su gausia baltųjų vandens lelijų augimviete. Tuoj pat už ežero yra Šūklių miškas. Šio miško šiaurės vakarinėje dalyje yra žydų genocido vieta. Šūklių dvaro parke, kuris užima 12 ha plotą, auga dvi baltosios tuopos (lot. Populus allba) – gamtos paminklai.
Apie Šūklių dvaro istoriją ir dvarininkus yra daug rašęs istorikas Antanas Žilinskas ir rašytojas, istorikas Benjaminas Mašalaitis, knygoje „Sūduvos krašto dvarai“. Lenkijos istorikas Roman Aftanazy (1914 – 2004), veikale „Dzieje rezydencji na dawnych Kresach Rzeczpospolitei“ rašo, kad dvarininkas Vincentas Gavronskis (1780 - ?) Šūklių rūmus pastatė ant kryžiuočių pilies liekanų. Šūklių kaimo bendruomenės iniciatyva, 2006 m. buvo gautas dalinis Kultūros ministerijos finansavimas ir archeologas A. Žalnierius atliko žvalgomąjį archeologinį tyrimą. Remiantis buvusių Šūklių gyventojų prisiminimais buvo padarytos dvi atodangos. Šių tyrimų neužteko ir knygoje pateiktas teiginys buvo nei patvirtintas, nei paneigtas.
Pirmojo Pasaulinio karo metu, 1914 m. rugsėjo mėnesį, fronto linija nusistovėjo tarp Šūklių ir Šūklių miško. Paskutinėmis rugsėjo mėnesio dienomis, carinė Rusija organizavo plataus masto karinę operaciją vokiečių gynybos linijai pralaužti. Per visą parą trukusį artilerinį parengimą, buvo sugriauti ir sudeginti beveik visi Šūklių dvaro statiniai. Proveržis nepavyko. Už Šūklių dvaro parko yra likusios broliškos karių kapinės su įrašais dviejose stelose. Jose išvardinti žuvę vokiečių kariai (22) ir parašyta, kad čia palaidota 302 rusai. Bendruomenė, pasinaudodama projektinėmis lėšomis, sulūžusį medinį kryžių pakeitė nauju. Dabar ant kapavietės stovi naujas 6 m. aukščio medinis kryžius.
Šūklių kaimo bendruomenė 2011 m. dalyvavo „Lietuvos-Lenkijos bendradarbiavimo per sieną“ programoje ir restauravo Šūklių skulptūrą „Švč. M. Marija su Jėzumi“. Restauratorius, skulptorius Saulius Milašius. Skulptūra yra dviejų metrų aukščio ant tokio pat aukščio postamento. Tai labai aukšto meninio lygio ir vienintelė tokia skulptūra Lietuvoje.
Šūklių dvare, apie 1903 m., buvo organizuotas, pirmas Užnemunėje, simfoninis koncertas. Koncertui dirigavo kompozitorius, Varšuvos filharmonijos steigėjas ir Varšuvos muzikos akademijos direktorius, Emilis Mlynarskis (1870 – 1935). E. Mlynarskis gimė Kybartuose ir kaip vestuvinį kraitį gavo Ilguvos dvarą. Antrą dieną orkestrui dirigavo Šūklių dvaro savininkas Stanislovas Gavronskis (1860 – 1942).
Tarpukario Lietuvos vyriausybė Šūklių dvarą padovanojo Lietuvos kavalerijos steigėjui, savanoriui, generolui Bronislovui Skomskiui (1864 – 1935), kuris čia gyveno iki mirties.
Šūklių kaimo bendruomenė, už Šūklių parko, prie buvusios dvaro arklidės pastato, įrengė savanorio, generolo B. Skomskio vardo stovyklavietę, skirtą Vilkaviškio rajono jauniesiems šauliams, moksleiviams ir jaunimui.
Šūklių bendruomenės pirmininko Vytauto Lekešiaus informacija
Atsiliepimai