1928 m. minint Savivaldybės dešimties metų sukaktį buvo nutarta Vilkaviškyje įsteigti miesto sodą ir jį pavadinti „Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejui paminėti miesto sodu“. Sodas buvo aptvertas spygliuota viela, pakraščiai apsodinti liepaitėmis, tačiau jis nebuvo išplanuotas. Miesto burmistro Antano Sajetos iniciatyva buvo pasodinta 850 naujų dekoratyvinių medžių ir krūmų. 1933 metais buvo įruošta lauko teniso aikštelė, suoleliai bei baseinas. Karo metais sodas buvo gerokai nuniokotas. Pokario metais teniso aikštelėje buvo pastatyti stovai žaisti krepšiniui.
Miesto sode vis dar auga keletas retesnių medžių. Arčiau Vytauto gatvės, netoli tilto, veši keturi aukšti gražūs maumedžiai, žaliuoja vešli didžioji pocūgė, kuri yra viena stambiausių Lietuvoje (bent 28 m aukščio ir 80 cm skersmens), yra didelė – virš 1,3 m skersmens pilkoji tuopa.
Kitoje kelio pusėje, ties Vytauto ir Rimgaudo gatvių sankryža auga labai stambi, net 2,1 m skersmens (660 cm apimties) pilkoji tuopa, kuri galėtų būti įtraukta bent į savivaldybės saugomų objektų sąrašą, kadangi tai galimai storiausias medis rajone.
Po miestą pasižvalgius, storiausią medį apkabinus galima vykti prie seniausio medžio – Paežerių dvaro ąžuolo. Kaip pirmaisiais metais atrodė pats dvaras ir kokie jį supo želdiniai, žinių nėra išlikę. Legenda pasakoja, kad senasis parko ąžuolas sodintas dvaro įkūrimo proga. Jo amžius galėtų siekti apie 400-500 metų. Ąžuolas yra 30 m aukščio, beveik pusseptinto metro apimties. Daugiau nei keturis šimtmečius skaičiuojantis Paežerių dvaro senolis iš išorės atrodo vešlus, gyvybingas ir žalias, tačiau jo vidus jau gerokai pažeistas puvinio. Paskelbus ąžuolą valstybės saugomu, jo vainiką paretino ir šakas trosais sutvirtino specialistai. Deja, viduje išopėjusiam medžiui to nepakako, juolab kad kamienas jau buvo pradėjęs plyšti ir neatlaikiusi vėtrų didžiulė medžio šaka nulūžo. Pastaroji atgijo darbščiose skulptorių rankose ir dabar dvaro sodyba papuošta skulptūromis.
Kitas saugomas medis yra Dabulevičių maumedis, botaninis paveldo objektas, augantis Daugėlaičių kaime prie pat Kybartų. Šis maumedis išsiskiria masyviais išsišakojimais, vertikaliomis ir horizontaliomis šakelių gijomis. Kamieno apimtis 2,2 m, o aukštis – 14 m. Jo pažeme ir net visai ant žemės „šliaužiančias“ šakas arboristai įtvirtino keliomis dešimtimis atramų. Tai – vienas įspūdingiausių botaninių objektų, kuriam galėtų būti apie 100-150 metų. Esą šio maumedžio sodinuką buvusios sodybos šeimininkės prosenelis jūreivis pargabeno iš Brazilijos.
Vištyčio regioninio parko teritorijoje, Dabravolės piliakalnio papėdėje, tarsi pabrėždama jo didingumą, išsikerojusi daugiakamienė liepa. Kuomet medis išsiskiria tokia gausybe kamienų, tai juos ir suskaičiuoti sunku. Vis tik specialistai teigia, kad tų kamienų skaičius yra 37, nors literatūroje dažniausiai minimi 25. Ši liepa taip pat yra įtraukta į saugomų medžių sąrašą.
Saugotinų medžių yra ir daugiau, tačiau norisi atskleisti tikrai retus ir įspūdingus medžius ar jų masyvus. Vienas iš įspūdingiausių mūsų krašte esančių masyvų – Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas greta Jono Basanavičiaus gimtinės. Tai žmonių rankomis sukurtas paminklas, materialiai įprasminantis tautos norą atgimti. Ąžuolynas buvo pradėtas sodinti 1989 metais balandžio 1 d. Per pirmus tris savaitgalius buvo užsodintas 30 ha plotas, dalyvavo apie 3 500 sodintojų. Graži tradicija išliko iki šių dienų – kiekvienais metais švęsti ąžuolyno dieną sodinant vis naujus medelius. Šiuo metu ąžuolynas užima 40 ha plota, auga beveik 7 000 ąžuolų, kurie sudaro 14 giraičių svarbiems istorijos įvykiams pažymėti. Didžioji dalis – paprastieji ąžuolai, tačiau taip pat nemažai yra ir kanadinių, glaustašakis bei išskirtinis švelnialapis ąžuolas, kurį liečiant atrodo lyg aksomą čiupinėjant. Ant aukščiausios Ąžuolyno kalvos, Aukuro kalno, auga tikrų tikriausias Stelmužės ąžuolo vaikaitis. Iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintas ąžuoliukas pavadintas Stelmužiuku.
Vienas maumedis yra saugomas dėl savo išskirtinumo, o kitus vilioja pamatyti jų giraitę. Prie pat sienos su Lenkija yra 150 metų senumo maumedžių giraitė, kurioje auga daugiau kaip 60 maumedžių, savo viršūnes iškėlusių į maždaug 30 metrų aukštį. Tai tikras įvairių paukščių „daugiabutis“. Maumedis – vienintelis spygliuotis, kuris nepaklūsta savo giminės tvarkai. Rudenį maumedžių spygliai pagelsta ir nukrinta, o pavasarį vėl išsprogsta – šviesiai žali, minkšti. Maumedžiai žiemoja plikomis šakomis, apsikaišę nedideliais, pailgais ovaliais kankorėžiais. Vasarą šie būna rausvi, vėliau paruduoja ir ant šakų kabo keletą metų. Šakos gauna pakankamai šviesos, auga greitai. Gyvena iki 600 metų. Šaknys tvirtos, gilios, gerai išsivysčiusios, medžiai atsparūs vėjavartai.
Aplankykite jums mieliausius medžius ir pasisemkite iš jų energijos.
Maršrutas ir nuotraukos parengti įgyvendinant projektą „Vilkaviškio TVIC turizmo inovacijos“ finansuojamą Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros.
Atsiliepimai